šnėbšterti

šnė́bšterti, -ia, -ėjo tr. kuo smailiu bakstelėti, rėžtelėti: Jau moja žaloj telyčią šnė́bšterė[jo], kad šerstis an ragų stovi Pls. Karvė kad šnė́bšterė[jo] avį, tai net vilna nurūko Vlk. Ale i šnė́bšter[ėj]au pirštą pjautuvu tai negailėdama! (juok.) Rod.